Mindaugo krikštas ir jo reikšmė skiriama Mindaugo krikšto
MINDAUGAS IR LIETUVOS KRIKŠTAS - laiskailietuviams lt
Tačiau Mindaugo krikštas neturėjo tęstinumo (nebuvo paveldimas), kas neužbaigė kovų su ordinu. Gediminas. Gedimino valdoma stiprėjanti LDK atrėmė Vakarų Europos feodalų agresiją, sulaikė Aukso Ordos veržimąsi į Vakarus, labai išsiplėtė Lietuvos teritorija, todėl ji pradėta vadinti LDK. Rašytojo Mindaugo Valiuko krikšto mama tapo žmonos Valdos Bičkutės sesuo Vaida. Jeigu tai nebūtų atsitikę, Lietuva pasauliui dar bent šimtą metų būtų likusi nežinoma žemė. MINDAUGO KRIKŠTAS IR LIETUVIŠKI POTERIAI Lietuviai kitas baltų gentis aplenkė tuo, kad sukūrė galingą valstybę. Haličo-Voluinės kronika sako, kad neva Mindaugo krikštas buvo apsimestinis, neva jis ir toliau pagoniškų papročių laikėsi. Kai Livonijoje ir Prūsijoje kūrėsi kariniai krikščionių ordinai, baltų žemėse dar nebuvo vieno valdovo valdomos valstybės. Mindaugo karūnavimo ir Lietuvos karalystės problemos Mindaugo krikštas, karūnavimas ir Lietuvos karalystės įkūrimas yra vieni iš reikšmingiausių ankstyvosios Lietuvos valstybės istorijos įvykių. Tačiau dėl rašytinių šaltinių stokos ir fragmentiškumo šiandien apie šiuos įvykius mes nedaug tegalime pasakyti. Bet kadangi ta kronika sukurta Mindaugui nepalankioje aplinkoje, tai gali būti iškreiptas vaizdas. Nors istorikai linkę abejoti didele šio įvykio reikšme, kokią jam suteikia politikai, be jokios abejonės, tai – svarbi Lietuvos valstybei diena.
Lietuvos krikštas Vikipedija
MINDAUGO KRIKŠTAS IR LIETUVIŠKI POTERIAI
Tai buvo jau masinis, kiek pavėluotas, bet ne pirmasis tautos krikštas. Mindaugo krikštas, karūnavimas ir Lietuvos karalystės įkūrimas yra vieni iš reikšmingiausių ankstyvosios Lietuvos valstybės istorijos įvykių. Valdovus lydėjo didikų būrys ir parinkti dvasininkai, daugiausia iš Lietuvos parapijų. Tarsi tuometinė lietuvybė buvo kažkas neigiama, žema, nekultūringa, pagoniška, o katalikiškoji Europa – dorybė ir progresas – …. Priėmus sakramentą, rašytojui buvo įteiktas krikšto pažymėjimas. Šeštadienio vakarą Katedroje krikštas …. Su tuo faktu mūsų kraštas įeina į tarptautinę, istorinę areną. Vadinasi, Mindaugo krikštas pavadintas apgaulingu tikrai ne todėl, kad krikštytasi Vakarų Bažnyčios apeigomis, nes tuo atveju ir Tautvilo krikštas būtų tokia pati apgaulė. Jo valdomas kraštas tapo visateisė Europos valstybė, o po dvejų metų popiežius dar patikino karūnos paveldėjimo teisę Mindaugo sūnui. Andrius buvo iš tikro padorus ir labai maldingas riteris: jis tikrai troško Lietuvos krikšto. Mindaugo ir jo aplinkos katalikiškas krikštas išsprendė dvilypę lietuvių valdovo politinę problemą. 1251 07 17 popiežiaus Inocento IV bulėje skelbiama, kad „Lietuvos karalystę ir visas žemes, kurias Dieviško narsumo pagalba jau išplėšei iš netikinčiųjų rankų arba ateityje galėsi išplėšti, priimame į Švento Petro. Lietuvos Karalius Mindaugas, LVTM medalio fragmentas. Krikšto nepalaikytojų intrigos ir bandymai, kartais pačiai žiauriausiais būdais, užgrobti valdžią. Jų teigimu, Mindaugo krikštas ir karūnacija buvo tik egoistinių siekių ir garbėtroškos inspiruoti žingsniai.
- Mindaugo krikštas ir karūnavimasis Lietuvos karaliumi
- Krikšto kelias į lietuvą - lietuviuzodynas lt
- Mindaugo karūnavimo kaina KaunoDiena lt
Netrukus po Mindaugo ir kelių šimtų (?) jo artimųjų bei vasalų katalikiško krikšto (Volynės metraščio liudijimu, Mindaugo krikštas buvęs grynai formalus), t. y. 1251 m. liepos 17 d., Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė popiežiaus Inocento IV Milane surašyta bule buvo paskelbta katalikiška Lietuvos karalyste, suteikiant jai „šv. Pirmasis kryžiaus ženklas lietuvių tautai buvo įspaustas karaliaus Mingo ir niekad jis nebuvo išnaikintas. Jis pasiliko apsikrikštijusių lietuvių sielose iki antrojo krikšto. Dėl to pirmuoju Lietuvos krikštu yra laikytinas Mindaugo krikštas. Mindaugo krikštas. Mindaugas nusiuntė pas popiežių pasiuntinius ir apsikrikštyjo. Slapta jis aukojo savo dievams - pirmajam Nenadievui ir Teliaveliui, ir Deveriksui, zuikių dievui, ir Mendeinui. Kuomet jis išjodavo ir bėgdavo per lauką zuikis, nekeldavo kojos į giraites ir nedrįsdavo net vytelės. Mindaugo krikštas ir vainikavimas yra vienas didžiausių įvykių visoje Lietuvos istorijoje. Lietuvos krikštas datuojamas 1251 m., kai krikštijosi jos valdovas Mindaugas. Bet plačiau katalikiškasis krikštas nepaplito, todėl jis buvo pakartotas XIV a. pab., kai kontroversiškai vertinamoje Krėvos sutartyje (1385 m.) tuometis Lietuvos valdovas Jogaila įsipareigojo įvykdyti Lietuvos krikštą. 1386 m. vasario 15 d. Kada ji atsirado, ne visai aišku. Paprastai sakoma, kad lietuvių žemes į vieną valstybę Mindaugas suvienijo apie 1226–1236 m. Mindaugo perkrikštijimo nebuvo ir naujos priesaikos jis nedavė, vadinasi, Mindaugo krikštas yra eilinė turtų ištroškusių krikščionių apgaulė, atlikta tam įgaliojimų neturėjusio asmens ir skirta gauti iš Mindaugo žemių bei brangenybių dovanų pavidalu. Lietuvos valstybės krikštas – Mindaugo pašventintas karūnavimas 1253 m: Romos popiežius,Klemensas IV vienoje savo bulių 1268 metais karalių Mindaugą,mirusį 1263 metais,pavadino „šviesios atminties valdovu“.Todėl Lietuvos priešų versija apie Mindaugo apostazę(atsimetimas nuo krikščionybės) 1261 metais yra pikti pramanai. Nors ir buvo atsimesta nuo krikšto, Mindaugo karūnavimasis ir krikštas davė tam tikrą reikšmę Lietuvos valstybei: buvo įkurtos dvi vyskupijos, įšventinti vyskupai. Po Mindaugo mirties trumpą laiką (1264–1267) Lietuvą vėl valdė krikščionis (stačiatikis) kunigaikštis, Mindaugo ssūnus Vaišvilkas. Nepatenkinti jo priešai, ypač sūnėnas Tautvilas, subūrė prieš jį slavus, jotvingius, žemaičius ir kryžiuočius. Tad „tikras“ krikščionis Tautvilas teisėtai kovoja ne tik dėl tėvų palikimo, bet apskritai dėl visos Lietuvos. Mindaugo karūnavimo diena - Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena ir švenčiama liepos 6 dieną. 1253 m. liepos 6-ąją dieną buvo karūnuotas pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius Mindaugas. 1990 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas įstatymu „Dėl švenčių dienų“ liepos 6-ąją – Mindaugo karūnavimo dieną. Rusėnų metraštininkas ypač pabrėžia, kad Mindaugo krikštas nuo pat pradžių buvęs netikras. Plačiai vaizduodamas dramatišką sceną, kurioje žemaičiai ir Treniota bando palenkti Mindaugą į savo pusę, kronikininkas byloja: „Jei krikščionis tu apleisi, / …. Ceremonijos metu Mindaugui buvo išlietas šventinio vandens ąsotėlis, o kakta patepta šventu aliejumi. Daugiau žinome ne apie Mindaugo, o …. Netgi tie teiginiai, kurie, rodos, yra visuotinai priimti, nuolat kartojami ir pateikiami kaip neabejotina tiesa. Liepos 6- ąją švenčiame pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo vainikavimo šventę – Valstybės dieną. Siekdami nuversti Lietuvos valdovą ištremtieji Tautvilas ir Edivydas sudarė koaliciją su Haličo kunigaikščiu, taip pat į savo pusę patraukė jotvingius ir dalį žemaičių bei Livoniją. Prieš Mindaugą susidarė grėsminga tarptautinė sąjunga. Kuomet jis išjodavo ir bėgdavo per lauką zuikis, nekeldavo kojos į giraites. Krikšto situacija po Mindaugo Po Mindaugo mirties trumpą laiką (1264–1267) Lietuvą vėl valdė krikščionis (stačiatikis) kunigaikštis, Mindaugo …. Visi trys krikšto atvejai kai kurių istorikų diferencijuojami taip: Netimero krikštas buvęs pirmasis krikštas Lietuvoje (iš tikrųjų jotvingių žemėje), Mindaugo krikštas buvęs Lietuvos valdovo krikštas, o jogailinis – Lietuvos krikštas (Bumblauskas 2005, 18). Netgi tie teiginiai, kurie, rodos, yra visuotinai priimti, nuolat. Mindaugo krikštas ir karūnavimas buvo gerai apgalvota politinė akcija. Išvengusi kryžiaus karo, Lietuva susidūrė su su kitomis sunkiomis problemomis: Lietuva buvo jauna valstybė, ekonomiškai ir politiškai atsilikusi nuo toliau pažengusių Europos šalių. Zigmas Zinkevičius. Mindaugo krikštas ir lietuviški poteriai. Artūras Dubonis. Pavėluotas karaliaus Mindaugo pagyrimas. Mindaugo krikštas.Mindaugo krikšto tiksli data nežinoma. Kaip nurodo daugelis istorikų, Mindaugo krikštas įvyko jo Vorutos pilyje 1251 m. Pasikrikštijo tik jo vasalai, nes jis tevaldė Nalšios, Deltuvos bei kt. Mindaugo ir tariamai Lietuvos krikštas dažniausiai oficialiai pristatomas kaip laukinių pagonių lietuvių pavertimo kultūringais europiečiais simbolis. Neabejotinai reikšmingiausi Mindaugo epochos įvykiai yra jo krikštas, Lietuvos valstybės tarptautinis pripažinimas 1251 m. Mindaugo karūnavimas ir krikštas. Įtemptos derybos su kryžiuočiais. Karaliaus diplomatinė įžvalga ir noras apsaugoti šalį. Sukrečianti asmeninė Mindaugo šeimos drama …. Mindaugo krikštas atidarė Lietuvai duris į krikščioniškąją Vakarų Europą ir atvėrė kelią kultūrai bei švietimui. Karūna, be kitų privilegijų, davė. Netrukus po Mindaugo ir kelių šimtų jo artimųjų bei vasalų katalikiško krikšto (Volynės metraščio liudijimu, Mindaugo krikštas buvęs grynai formalus), t. y. 1251 m. liepos 17 d., Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė popiežiaus Inocento IV Milane surašyta bule buvo paskelbta katalikiška Lietuvos karalyste, suteikiant jai „šv. Tai antiherojus, gerokai besiskiriantis nuo Mindaugo - istorinio asmens. Abu lenkų autoriai jam nepripažįsta lietuviškų žemių vienytojo nuopelnų. Pradeda formuotis sosto paveldėjimo tradicija. 1263m. Mindaugas ir …. Labai tikėtina, kad jie jau turėjo vaško lentelėse užrašytus lietuviškus maldų tekstus. PIRMASIS LIETUVOS KARALIUS MINDAUGAS IR JO PALIKIMAS Mindaugo mirties 700 metų (1263-1963) sukakčiai atžymėti I. Įvadas — šešios galutinai neištirtos Mindaugo laikų problemos. II. Lietuvių karo žygiai į kaimynus ir valstybės pradžia. III. Sąjunga prieš Mindaugą. Krikštas priimtas. Vienintelis karalius, Jam didelė garbė. Saulėtą dieną Laukia vasaros tradicijos, Sportas, renginiai, Vakare rinksis Gyventojai šauniai, Tradicinis himnas Skambės parke, Siūbuos ąžuolai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą